Transcription
Kitaip tariant, na, Trumas tikrai diskredituojasi ir diskredituoja visą visas Jungtines Amerikos Valstijas. Tai tai yra ta viltis, e, kad kažko labai daug, reiškia, tie mokesčiai linksmingai nekils. Ir dar kita viltis yra, ateina iš to, kad mūsų deficitas labai mažas, nes mūsų ekonomika tiek stipriai auga, kad nespėja valdžios sektoriaus, reiškia, veikėjai išleistų pinigų ir ne, nu, ta prasme taip atsižetas sau galit ženklą užgyvenom.
Jeigu pažiūrėsim, pažiūrėsime lūkesčiai, ko tikisi rinkos bendrai apie eurozoną, irgi panašios tendencijos, šiek tiek ne tokios ekstrmalios kaip Lietuvoj, kad palūkanos bus mažinamos. Šių metų pabaigoj riboras turėtų pasiekt maždaug 1,6%, bet nuo jau kitų praktiškai šių metų galėjau nuo kitų metų pradžioj jau pradėt kilti ir kitų metų gale dabar lukisasis yra 2 su 5 jau vėl.
Gerą dieną, mieli 15 min klausytojai ir žiūrovai. Su jumis Mantas Migučiūnas ir laida „Tarp keturių sienų“. Sveiki sugrįžę. E, kurį laiką nesimatėm, nesigirdėjom ir šį kartą mes iš studijos sveikinamės su Žigimantu Mauriciu, Luminor banko ekonomistu. Sveiki, Žigimantai.
Sveiki, malonu.
Malonu jus vėl matyti. Čia daug iš tikrųjų įdomių dalykų vyksta pasaulyje, vyksta ekonomikoje, vyksta nekilnojamo turto rinkoje. Apie juos visus, gal ne visus, bet pačius įdomiausius tikrai šiandieną aptarsim. Tai pačius įdomiausius.
Jo, tai bendrai kaip atrodo ekonomika, kaip koks koks jausmas pačiam? E koks koks tas vaizdelis, nes kokteilis iš tikrųjų suplaktas yra neblogas, nemažas, ingredientų yra sumesta daug ir vat koks čia tas gėrimas gaunasi? O važinėjam amerikietiškais kalneliais. A, pastaruoju metu dėl Donaldo Trumpo a pradėto ne net nepradėto, gal tokios sueskaluotos stipriai prekybos karo. A, tačiau pastaruoju metu mes matėme, kad jau šoks atsitraukimas matosi. Tai balandžio pirmą dieną norėjo paskelbti Laisvės dieną Amerikoje. Nukėlė balandžio antrą protingai, nes balandžio pirmą nebūtų patikėję. Balandžio pirma nėra pati geriausia data. Apskritai bet ką skelbti.
Taip, bet ką skelbti.
Jo, jo, nes melagių diena yra, tai balandžio antrą visgi gal jau balandžio antrą perkelsim tą melagių dieną, nes visgi Donaldo Trumpo tie tarifai labai ilgai netrūko. Buvo labai didžiulė ambicija. Įvedė visi visoms šalims, ne tik toms, kurios turi deficitus prekybos su e ne tik toms, kur kur Amerika turi deficitus prekybos tomom šalinim, bet ir bet ir toms, kurios turi perteklių, tarkim, Jungtinėj Karalyste, a Kinijai milžiniškus tarifus uždėjo, bet praėjus paskarioms dienoms jau tie tarifai buvo ženkliai sumažinti vos iki 10% pagrindiniams partneriams ir pastarosiom dienomis tie tarifai, na, yra sumažinti ir Kinijai, reiškia, atidėti 90 dienų. Tai tai vėlgi tai nereiškia, kad tai yra dramos pabaiga, nes kaip tik po 90 dienų nuo pirmo atidimo sukanka JAV nepriklausomybės diena. Tai gali išaukšti ir va Laisvės na dabar nepriklausomybės, tai gali būt dar visko, gali būt fejerverkų.
Jo, bet šiaip tai šiaip tai Trampas atsitraukė pamatęs akcijų rinkų reakciją, akcijų rinkos smarkiai labai pasikoregavo žemyn, tačiau dabar praktiškai jau yra atšokusios į tą lygį, kuris buvo prieš paskelbimą, prieš Laisvės dienos paskelbimą. Tai tiesiog buvo pasivažinėjimas. Netgi Trampui yra iš esmės pradėta procedūra dėl rinkos manipuliavimo, nes, na, kitaip tariant, a, dalis suinterpretavo, kad tiesiog, na, kaip balandžio pirmos pokštas buvo, tiesiog buvo iššauta labai labai garsiai. A, bet bet rezultatas na toksai, kad jis buvo po to atsitraukta ir vėlgi, na, tas nebrėžtumas lieka, bet kaip ir kol kas blogiausias scenarijus išvengta ir akcijų rinka yra tam tikras lakmosų pėdis, ko galim tikėtis kitose rinkose, įskaitant nekilnojamo turto.
Tai vat, bet ar žiūrint ekonomiškai, visas tas vat paveikslas, kurį dabar matom, jisai yra iš žmonių, man atrodo, pusės žmonių akimis, jisai atrodo kaip ir jau visiem atsibodo tas serialas ir jau kažkurioj ten 17 18 serijoj jau žmonės pradėjo jo nebežiūrėt arba vis mažiau žiūrėt arba nekreipt dėmesio ir ir galvoja, nu pasulauksiu tos paskutinės serijos, tada darysiu išvadas. Dabar kol kas reikia nedaryt išvadų, nes čia dar greičiausiai viskas pasikeis. Bet jeigu reikėtų kažkam dabar įvardinti, kokie vis dėlto šiai dienai yra kažkokie priimti tarifai, e, tai turbūt, kad mažai kas galėtų įvardint, nes tiek daug keitėsi, tai padidina, tai sumažina, tai atšaukia, tai vėl priima ir tai vienai, tai kitai valstybei. Ir vat kokia ta vat status kuo vat kas šiai dienai yra galiojančio ir ar išvis yra tokių tarifų, kurie šiai dienai yra galiojantys iš naujai įvestų? Yra labiau galiojantys iš seniau įvestų, tačiau iš tų naujų įvestų irgi dalis yra, bet vėlgi dar vienas dalykas aplčiau yra labai daug išimčių, begalėsimčių. Netgi va tarkim Lietuvos atvejį paėmus apie pusę, netgi daugiau nei pusę, ko gero, eksportuojamų prekių į Jungtinas Valstijas patenka po išimtimis. Tai yra ir formacijos, netgi maisto kai kurie produktai, inžinerinės pramonės gaminiai. Tai vėlgi, na, kitaip, kitaip tariant, na, Trumas tikrai diskredituojasi ir diskredituoja visą visas Jungtines Amerikos Valstijas, nes, na, galbūt ir jau bandė netgi daugelis ir ir ir analitikų dalis analitikų, na, kažkaip ieškot pagrindimą to to visos strategijos, kad ten yra ir didelė užsienio skola, ir didelė vidaus skola ir galbūt Trampas, nu, norėjo ar tebenori gal tais tarifais, na, sumažinti tą tą skalos naštą, kad reiškia kiti mokėtų. Čia tos tos būtų, kad reiškia mokės dabar kiti, ne mes, o kiti mokės, bet tai jeigu dabar jisai atsitraukia iš esmės ir jeigu matome, kad tos išimtys tai yra, na, t ta tas tas visas sakykim t tarifų ta ta tas ta visa idėja kaip kaip retis kiauras, ta prasme. Tai tai iš esmės dabar visi susirikavę eilute prie jo, a reiškia prie baltųjų rūmų ir bando gauti kuo daugiau išimčių ir pakankamai pavyksta gautis išimtis. Ir jis dar ir pasigeria. Jisai pasigeria. Va, reiškia, tai bus išimtis taikoma, nes, na, vat kažką pavyko man nevais derėt tenais ir taip toliau.
O tai čia toksai kažkaip, kaip minėjau, dabar atrodo pakankamai sakykim taip a nelabai skaniai visa šita situacija, nes kam reikėjo tada daryti, kam reikėjo čia visą viską sujaukti ir kam reikėjo netgi savo artimiausius sąjungininkus, na, kaip sakykim atstumt nuo savęs, nes vis tiek tas kartėlis jisai liks ilgai, nes ir sukelt abejonę to sukelt abejonę partnerystė ir ir ir lyderystė. Ir dabar Kinija važiuokit, ką daro. Jinai važiuoja po pasaulį ir sako: „Žiūrėkite, mes esam žymiai stabilesnis partneris. Gerai, mes, nu, kaip sakyt, kaip čia gražų žodį nervinam jus labai gražų pasakyt savo tom pigiom prekėm ir dempingu ir taip toliau ten ir rėmimu valstybinių, nu, bet bent jau kažkoks yra, reiškia, stabilumas ir ir kažkokios tai nuspėjamumas.“ Tai iš tikrųjų, nu, Amerika yra prisidirbus tai konkrečiai ir dabar žiūrėsim, kaip jinai išsilavyiruos iš tos situacijos. E, bet kaip pačiam atrodo, nes man taip iš šono žiūrint atrodo, kad šiai dienai Trumas bando tokį kaip ir palikti bent jau vizualiai bent kažkokius simbolinius tarifus, kad nepasirodytų kaip durnelis toksai, kaip tos paveikslas toksai. Bet va būtent viskas tada pasikiša po išimtim tokiom, kur tas ta prasme tarifas jisai realiai nebetenka prasmės, bet tada ir jisai gali sakyt, kad o žiūrėkit, aš gi vis dėlto įvedžiau, aš čia stengiausi dėl mūsų, dėl dėl Amerikos, dėl rinkėjo. O realiai iš principo tai vis tiek visi pasidarė taip kaip turi būti ir viskas vyksta taip kaip vyko, nors tas popierėlis yra yra kitoks ir vat toks bandymas toks ta prasme žaist tą tokį dvigubą žaidimą.
Taip, tai labai teisingai pasakyta, nes na kaip ir pinigai, taip ir prekės pasaulyje keliauja mažiausiai pasipriešinimo kryptimi. Reiškia, upės teka jūras, tai reiškia jo ne neužtvers tik pritvenk kažkurią pusę ir ir matyt tas suvokimas irgi ateina ir ir ir nežinau, aišku, gali jisai rizika vis tiek lieka, galit dar kažką sugalvot, gali grįžti, kaip minėjau, vat bus nepriklausybės diena. A gali kažkokių tai reikalavimų didesnių, reiškia, ypatingai Europai, nes Europoj ką jisai spaudžia pirkt daugiau energetinių išteklių iš JAV, a kredidinti krašto apsaugos finansavimą. Dabar, kadangi vis tiek Kinija niekur nedingsta į dabar kaip tik kinų prekės čia į Europą, judai Europoj, tai tų tų iššūkių liks pakankamai daug, bet čia Lietuva, pavyzdžiui, iš to gali netgi ir laimėti, nes visas tas chaosas, nebriežtumas, nes jį kuria kas ir pandemija, ir karas, a, reiškia, Rusijos karinė invazija Ukrainoje ir ir infliacijos šuoliai ir ir sutruknėjusios pasaulinio tikimo grandinės, tai vis tiek visas tas nebriežtumas, jisai ką daro, skatina e regioninius blokus didelius Europos Sąjunga, JAV, Kinija, e vis tiek skatina protekcionizmą, reiškia, iš protekcionizmą, merkantilistinę politiką ir tai reiškia, kad gamybos kiek įmanoma daugiau čia vietoje. Ir Lietuva būdama Europos Sąjungos dalimi iš to gali daug laimėti, ypatingai kalbant apie, tarkim, karinę pramonę, nes vis tiek karinės pramonės, nu, neinvestuos ten per daug Italijoj, Ispanijoj ir patys nelabai tenais prioritizuoja. Vis tiek šitame regione aiškiant Skandinavijos šalys, Baltijos šalys, Antinė Ryt Vokietij labai nemažai, bet vat realiai kaip sakyt nuo Reino į rytus, ne ne į vakarus tenais jie jie vangiau, tai tai mes turim turim ir tų galimybių. Ir Lietuva parodė jau eilę kartų, kad mes netgi dideliame neapibrėžtume stagnuojančiose rinkose sugebam kažkokiu būdu stebuklingu auginti auginti savo tą. Net toks įspūdis sudaro, kad kuo daugiau nebriežtumo, tuo Lietuvai santykinai geriau, nes mes gal tokie ir pratę labiau esam pr
Bet man atrodo tam besvėjančiam visą laiką yra naudingiau, kai vyksta kažkoks tai toks, nu, sakykim, rinkos sukrėtimas. E, nes kai yra viskas nusistovėję, visi savo ritmu gyvena, tai yra tam besivejančiam, nu, jam kaip ir užprogramuotas toks besivėjančio vaidmuo, jam sudėtingiau yra. Nu visi auga ten, nežinau, po penkis, po 3% ten augi po 5% sudėtinga jau, ta prasme pasivyt, bet bet kai yra kažkoks vat neapibrėžtumas, kažkoks sukritimas tam mažesniam kažkaip vat man atrodo ir tam besivejančiam, jam lengviau yra šoktelt kažką. Aišku, yra rizika, kad gali į kitą pusę nušokt.
Jo, šiaip istoriškai labiau ne. Čia nes ne nesitikčiau, nes mažos šalys dažnai k kokios yra iššūkis. Kad vis tiek esant dideliam nebriežtumui kapitalas juda iš tų šalių, kurios yra pažeidžiamesnės į tas šalis, kurios yra jo reiškia Šveicariją važiuoja pinigai, Jungtines Valstijas ypatingai susurbia ten arba į didžiąsias Europos valstybes, pavyzdžiui, Vokietija. Tai va čia šiuo atveju yra išimtis vėlgi pagrinde Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių, kad mes priešingiai, tarkim, jeigu mes tokią situacij turėtume kaip prieš 2006 metus krizę, tai mums būtų prastai, nes mes buvom priklausomi nuo išorės kapitalo, nuo nuo išorės finansavimo. Reiškia, užsienio investicijos tai buvo, o ten vienintelė, žinai, o mes dabar patys turime daug daug labai pinigų, daug kapitalo turim.
Jo, ir mes auginome savo įmones. Reiškia, įspūdingas dalykas yra atsitikęs, e, praeitų metų pabaigoje, e, nes yra statistika vedama, čia centriniai bankai veda, kiek, e, mūsų šalis yra skolinga kitoms šalims ir kiek kitos šalys mums skolingos. Ir visą laiką, nu, kaip ypač pradedančioji šalis, visa jauna šalis, tai be abejo, kad mes tampam daugiau skolingi visą laiką, nes investicija į mus skolinamės, mes mes o praeitais jo, o praeitais metais viskas lūžės įvyko jau kitos šalys mums daugiau yra skolingos negu mes joms. Įsivaizduojat, reiškia, mes ant tiek stipriai išauginom savo vietinį verslą ir ir žmonės daugiau investuoja ir į galų gale ne tikina ekonomimo turą, bet į reakcijas, į kitas instrumentus, kad reiškia a jau mums yra skolingos daugiau tos šalys užsienio negu kad mes joms. Tai mes įžengėam į tą vat brandos etapą ir labai sutapo su tuo neprieštumu. Ir dėl to vat mums tas neprieštumas jau yra ko gero a naudingesnis net negu didžiosioms kitoms valstybėms. Čia yra, čia yra mūsų toksai kaip ir labai laiku ir vietoj gavosi.
Jo, jo. Nes jeigu būtų mes priklausomi nuo tarkim pinigų, kurie per Skandinaviją ėjo į Lietuvą, pagrinde per Skandinaviją 2006 metais, tai va tokio neįprieštumo laikotarpiu tikėtina labai, kad vis tiek tas srautas jisai sugrąžė. Euro nebuvo.
Jo, euro nebuvo.
Taip, mes turėjom daugiau paskolų prisiėmę negu indėlių du prie vieno santykis buvo. Dabar mes turim daugiau indėlių negu paskolų. Reiškia, kapitalizuoti pilnai. Ir kaip minėjau, netgi bendresnį paveikslą žiūrint investicijų, reiškia, mes daugiau reiškant pas skolinę ir pas skolinę ir investavę tai ir tiesiog turtas, turtas, mes daugiau turto turim užsienį. Aišku, čia ir NT prisidėjo, mes papirkom ir Ispanijoj, ir ir visokiose tenais, žinai. Tai va, pakalbėsim ir apie tai, bet bet kalbant apie Lietuvos ekonomiką ir apie Lietuvos tą sakykim ekonominį augimą, ar ar pačiam neatrodo, kad Lietuva a toks Singapūro efektas toks iš trečios pasaulio šalies staigiai iš karto į tą tokio pirmo pasaulio šalį? Ta prasme, kad to tą tarpinį variantą mes iš principo beveik prašokom, ta prasme, aišku, gal negalima galima dar savęs, ta prasme, taip labai iš karto dėti į tą to pirmo pasaulio šalis, bet nu kartais taip taip atrodo, kad mes labai staigiai peršokom iš tų tokių, kur visi galvojo, kad čia dar meškos vaikšto gatvėm į tuos, kurie yra naujų technologijų gamintojai.
Aš dalinai sutikčiau, nes pastarasis dešimtmetis apskritai yra mūsų toks, na, fantastinis dešimtmetis. Tikrai ko gale galima buvo tikėtis ir kas įvyko, tai tikrai įvyko beveik geriausia, ką galim buvo tikėtis. Aišku, visą laiką, kad čia iššūkių yra, bet a mūsų augimas yra sparčiausias Baltijos šalyse, sparčiausias praktiškai viso eurozonoje ir kas yra dar gerai, kad mūsų e e augimas yra diversifikuotas pagal sektorius. Nėra, kad auga kažkoks vienas ten ar du sektoriai. Mes auginam ir ir aukštos pridinės vertės paslaugų sektorių, ir pramonė mūsų labai stipriai juda į priekį. Mes dabar turim pramonės produkciją. Mūsų per šešerius metus yra beveik plius 40%. Latvijos Estijos ten pora procentų pliuseidjos minus 14. Transportas netgi va sektorius irgi yra pakankamai didžiulės įmonės ir jos sugebėjo ir tą e mobilumo paketą jo išgyventi ir ir ir vat statistika rodo vat Vokietijoje kiek reiškia kilometrų pravažiuoja tam tikrų šalių transporto transporto reiškia nu tos reiškia didelės didelės didelės a transporto priemonė tai bendras yra minusas šioks toks stagnacija realiai vyksta ir tik dvi šalys pliuse. Reiškia, Lietuva plius 30, Lenkija plius 15. Dar juokauja, kad Lenkija dėl lietuvių tiek pakilo, nes lietuviai perkelė, bet va tokia toks mūsų paradoksas ir ir pramonė, ir taip pat IT paslaugos. Mes jau esam didžiausi eksportuotojai, pralenkėm estus, latvis jau palikom toli. Na, ir taip pat kiti sektoriai, žemės ūkis nesnaudžia ir ir ir tas pats nekilnojamas. Nu, mes mes mes, kitaip tariant sektorinė prasme mūsų mūsų platus spektras. Mūsų auga iš esmės visi sektoriai. A ir taip pat mes neturim tokios didelės regioninės atskirties, kokią turi kitos šalys. Mes turime į Kauną labai stiprų, turime kitus miestus taip pat ir regioninius ir kurie nu visiškai pasaka tikrai ten ir va tokie muletai vat pažiūr ten sukliste ir ir netgi nuo jo į Akmenė vat atranda tokių nišų, investicijų pritraukia ir ir ir mes tikrai nesame vieno miesto valstybė ir ir nebūsim.
Tai va čia va ta sakykim sektorinė diversifikacija, geografinė ir ir tas užsidegimas lietuvių. Čia kaip aš mėgstu anekdotą tą sakyt, kad toks apie skandinavus yra, kai vat skandinavis daugiau tai jie mėgdavo tą, kad Suomija, reiškia, sugalvoja, švedai pagamina, danai parduoda, norvegiai nuperka, nu finansas žinai tokio jumoro. A bet Lietuvoj tai mes tokie kaip lietuviai kaip danai. Realiai lietuviai yra tokie vat moka labai, nu, net ne nekant kaip gal kartu sudėjus netgi, bet mes vat labai mokom tą parduot ir ir labai verždūs esam. Tai iš tikrųjų a situacija yra Lietuvos ekonomikos gera ir ir ir reikia viltis, kad arba patys neprisidirbsim ir nesustabdysim jos ir veikia viltis, kad kažkokie tai išorin išoriniai šokai mūsų nesistabdys. Kiek tenka man pačiam bendraut su tais pačiais latviais ir estais, tai ypatingai iš latvių jaučiasi tas toksai net jau akivaizdžiai dar jeigu anksčiau tai toks būdavo kaip ir nu statistiškai gal taip, bet šiaip taip nėra tokio, kad a to tokio balto pavydo, sakykim, čia mes maždaug vienoj lentynoj, tai jau dabar jau jie netgi nu kaip ir labai akivaizdžiai parodo, kad nu mes jau jaučiam, kad nu jau jau tikrai jau ta prasme ne tiktai Tai statistiškai ne tik ant popieriaus atsiliekam, bet nu jaučiam tiesiog kasdienybėje, natūraliam gyvenime, ta prasme, kad mes mes turim ko pasimokyt ir kad pabėgot į priekį. Tai tikrai taip ir ir ir tenka ir teko ir dviračiu pasivažinėti. Aš tikrai jau taip irgi žiūri ir Estijoj, ir atveijoj. Estai jau visai ten maždaug čia vos ne ekskursijas organizuoja į Lietuvą.
Jo, jo, nes jiem tikrai labai įdomu. Jiem įdomu, nes jie buvo kaip ir jie realiai taip mažiau domėjosi kitom Baltijos šalims. Jie labiau lygino save su Suomija.
Jo, Suomija. Nu, Suomija irgi ten jie skandinavijai nesako, kad Suomija skandinavijai.
Taip, taip. Skandinavai nesako, kad Suomiai skandinavai. O o oomiai patys, a tiksliau, Baltijos gi valstybės tarpukarių buvo keturios. Iki antro pasaulinio karo buvo Lietuva, Latvija, Estija, Suomija. Tiktai, kad trijų neliko, vienos jau kaip ir nebevadinsi. Tai jie labiau tada jau pasidarė skandinavai. Bet labai dažnu atveju, vat, kai tenka pasišnekėti, kas būtų, jeigu būtų, tai vat tikėtina, kad aš visą laiką sakau tokį kaip pavyzdį duodu Suomija, kaip kad jeigu mes norėtumėm pasižiūrėti kaip kas būtų buvę Lietuvoj, jeigu nebūtų Sovietų Sąjungos čia atėjusios, tai tikėtina, kad mes būtumėm kažkur panašiam lygmeny kaip Suomia dabar. Šiaip labai tikėtina, nes Suomijoj neblizgėjo tarpukario, jie taip į pabaigą jau truputį tai dienai labai panašus buvo BVP ten per per, man atrodo, Latvijai netgi, jei neklystu, buvo lyderiaujantis.
Jo, Latvijai buvo lyderia. Vėliau jau Suomijoj pabaigą gal netgi ir aplenkė Latvijus, nes jie jie truputį geriau jie turėjo demokratiją didesnę ir jie kažkaip su truputį jie į pabaigą jie truputį geriau pasirodė. Jų daugiau, jų daugiau.
Jo, jo, jo, bet mes, bet labai didelio skirtumo nebuvo. Tai sakykim, net jeigu ir ir nebūtume visiškai kaip Suomiai, tai manau, kad tas skirtumas ten būtų kokio ten kel%. Bet kas yra dabar, tai vat ką ką Suomiai tie ten lygiavosi tai jo, Estijai Suomijos lygiavosi, bet mes tokį šokom ir tarkim va tokios statistikos dabar irgi vat aš mėgstu taip pasižiūrėtis kampais, tai pavyzdžiui Vilnius regionas tapo turtingiausiu regionu, reiškia, Baltijos šalyse aplinkėm Taliną. Pagal gyventojų skaičių irgi čia kaip tik užpaeitais jau metais jau Vilnius tapo didžiausiu miestu pagrantu skaičių aplenkė ry nu tokie va dalykai aš taip įtariu nežinau nežinau bet įtariu kad koks Kaunas turbūt nu po Talino greičiausiai koks trečias turėtų eit pagal pagal regionus pagal atlyginimų dydį jau yra trečias pagal BVP vienam gyventojui dar šiek tiek atsilieka nuo Rygos, bet labai sparčiai vejasi šiaip jo šiaip Kaunas iš tikrųjų jau ir įtraukia į Į į statistiką, jeigu ten būdavo, tarkim, apie komercinių nekilnojamų turto ypatingi, tai būdavo dažnia tik sostinės Vilniaus, Ryga, Talinas, dabar jau Kauną, Kaunas čia ko labiausiai Latviją rai pavydi Lietuvai tai dažniausiai, kad nes pas juos, kur baigėsi Talinas ir Ryga, ten baigėsi iš principo viskas ir jie tenai vat kartais va tenka su kolegom pakalbėt ten kažkokius ofisus arba kažką, ta prasme jie net nesivargina ten kituose miestuose. Jie viską centralizuotai, ta prasme, kur pas mus atrodo, vat atvažiuoji ten Kaunas, Vilnius kaip dvi atskiros rinkos, ta prasme, ten net net nekvepia tuom. O Pajūris vėlgi vėlgi atskira visiškai dabar.
Taip, taip. Pajūris irgi mūsų mūsų viršų kyla. Tai aš sakau aš tokį vat visą visą kažkaip galvojau, nu kainos taip labai nesitikėjau, kad labai pasikoreguos čia per tuos visus. Gal galvojau, nu, kokių 5 iki 5%. Galvoju, gal Palangoj daugiau galėjo galėjo pasikuriot, bet visiškai ne. Aš irgi galvojau, natūraliai tikrai galvojau ten yra labiausiai, kaip pasakyt pandemijos metu išsipūtęs nenatūraliai tas kainų burbulas, kuris atsidarys sienos, pasinaikins tie visi karantinai ir atitinkamai jisai subliukš, nes nes ypač tas karo faktorius, neapibrėžtumas tas toksai, sakykim saugumo, e, kad galbūt geriau ne Palangoj, o ten kur nors Ispanijoj ir kad vat nu kažkaip paveiks tą galbūt labiausiai į rinką, nes jinai tokia trapiausia atrodė, labiausiai pažeidžiama, bet ne velnio, ne velnio, ten irgi kainos ne labai nesikoregavo. Išsipildė dalinai tą tą prognozę ir aš esu sakęs tą nemažai tokia kaip ir viena vienas iš tokių variantų, nu realiai Palanga tampa tokiu ji tiesiog tampa jau tapo seniai, bet jinai tampa tokiu visaverčiu miestu miestu miestu, kuris pilna yra pilnų metų ir ir gyventojų skaičius labai didėje palanko. Tai tiesiog vietinių gyventojų, reiškia, tie vasaramiai, kurie gal turėjo būt vasarnamiais, jie nemaža dalim tampa tiesiog gyvenamais, ta prasme, nebūtinai, kad individualiais, galbūt daugiabučiais, bet, nu, tai yra pastovaus gyvenimo, ne tik sezoninio.
Taip. Ir tada kadangi tampa daliai, kita dalis irgi žiūri, aha, čia jau kažkoks mano kaimyno kaimynas irgi gyvena, gal ir aš vėliau gyvensiu kažkada ateity arba ten kažkas mano ten kažkokios giminės ar ką ir kam aš parduosiu. Tiesiog žmonės kaip sakyt jau jau mato palangą ne kaip kurortinį miestą, bet tiesiog kaip miestą, kuriame jie jau dabar dalis keliasi gyventi, o kiti ko gero planuoja ir ir to to tų pardavimų nėra. Niek praktiškai pardavimų iš esmės nebuvo per tą per tuos susravimus. Tai va.
O bendrai iš ekonomikos, tai čia taip, jeigu dar tęsiant tą mintį, tai Lietuvos ekonomika šiais metais, ko gero, jau bus tokio pat dydžio taps kaip Latvijos sesijos kartu sudėjus kartu sudėj. Jo, čia toks irgi, nes būdavo dar prieš penkis metus 18% skirtumas. Prieš 10 metų jisai nu svyravo tas skirtumas 20-30% netgi buvo didesnis link 40. A tai tai dabar mes nu va tai čia tokia mąstas. Tai gerai, mes 80 milijardų ekonomika jau nėra labai mažai iš tikrųjų. Jau nėra labai mažai. Jau jau mes esam pas ir ir einam einam einam sparčiu žingsniu link to 100 milijardų ribos, kur šitoj vietoj aš čia visą laiką nu kaip palyginimui sakau, kad nu kai mes kalbam ypatingai apie tą krašto apsaugos a procentą, ta prasme gynybai skiriamą, tai kaip palyginimui dar 15-20 metų atgal tas biudžetas buvo 20 30 milijardų.
Mhm. Tai kur yra tie 56% nuo 20 30 ir kur yra nuo 100, ta prasme, link kur mes einam, yra visai kitoks mąstelis darosi, ta prasme, o o lietuvėlė tai ta pati. Tai vat kaip greitai mes galim ta prasme ir tuos resursus turėti visai kitokius, ta prasme ir ir ir suminiai tie skaičiai. Gerai, pakalbėkim apie nekilnojamo turto rinką, kurioje vat ir kalbėjom truputėlį ir per prieš laidą, kad gyvenasis sektorius ūžia ir ir ir gyvenamajam sektoriui tikrai atrodo, kad vyksta labai daug procesų ir aš pats kasdienybėje matau ir prie to prisidedu, kad sandorių tikrai vyksta daug. E, komercinis sektorius daug pasyvesnis. Komercinis sektorius šiai dienai nėra aktyvus, bet visi lyg ir atrodo, kad taip kalba tarp eilučių, kad turėtų kažkada tai tos kainos pradėti kilti. Turėtų tas nekilnojamas turtas, ypatingai gyvenamasis, turėtų brangti. Bet kokie gi tie vat momentai ne tokie sakykim pozityvūs arba kas gali pakišti koją ir va šitoj vietoj dažnai vat kalbama yra apie tuos pačius naujai įvedamus mokesčius taip ir va tai kiek pačio manymo tas gali įtakoti tiek ekonomiką tiek nekilnojamo turto sakykim rinką vat naujai ateinantys mokesčiai gali įtakoti pakankamai ženkliai, nes būsto pirkimas Tai yra, nu, kodėl tu perki ir nuomojiesi būstą? Tai jeigu tu tiki, kad perspektyva nėra labai džiugi, tada tu nuomojiesi bendrai. Nu aišku, yra asmeninių dalykų ten, tarkim, iki kokių net 30 metų gal ir gal netgi ten visiškai pasiskaičiavus subjektyviai, ko gero, nuoma gal geresnis variantas, bet jau jeigu tarkim jau ten link kažkokios šeimos kūrimo vaikai atsiranda ir taip toliau ten kai kuriem 25 jau būna, t vidurkis jau link 30 pas mus Lietuvoj, bet jau reiškia, nu tu vis tiek reiškia, jeigu tu jau darai tą sąmoningą sprendimą, tai pirt ar nuomuotis, tai didžia dalim jum tai yra lūkesčiai, va ko žmonės ne ne visa supranta, nes pirdamas tu užfiksuoji kainą ir tu tada kaip sakyt laimėsi tada, jeigu Jeigu kainos kils toliau, o nuomodamas tu prisiimi sau nuos kainų kilimo riziką visiškai. Ta prasme tu nuomojas dabar ten už 1000 €, bet po 10 metų, jeigu ekonomika labai gerai judės Lietuvos, tai ta kaina tikrai nebus 1000, jinai bus pusantro, gal netgi 2000. Ir tada reiškia tu prisiimi tą, kaip sakyt, tu taip gal to nežinodamas, bet tu reiškia a reiškia tikiesi, kad labai nekils kaina reš tai susiję su tuo, kad ekonomika nelabai kils. Tai tai jeigu tu tikėsiesi, kad mokesčiai bus didinami stipriai, tai vėlgi tada tu labiau būsi linkęs nuomotis, o ne o ne o ne pirkti tą būstą. Tai tai gali potencialiai turėti ne nemenką poveikį. E, tačiau tas mūsų mokesčių paketas, na, jisai nėra toks labai, sakykime, a, jisai toks yra per viduriuką, jisai gali pridaryti, bet gali ir praslysti. Va taip sakyčiau, nes jis nėra toks kaip Estijoj, kur ten viską kelia ir dabar jie biškį atgal eina jau jau.
Jo, kiek aš žinau, ir patys tiek verslas, tiek tiek žmonės labai yra nusivylę stipriai šita šita
Jie ten tada įgija kažkokias teises. Tai dėl to, vat, kameros kaip tik yra labai svarbu. Kai tik pamatai, svarbu iš karto greitai, operatyviai reaguot ir kviest.
Teisingai. Jo, bet aišku, tu turi jo, tu bet tu turi operatyviai, jo, tai tos jau, kaip sakyt, aukštesnio aukštesnio lygmens kameros, nes ne ne tik tos, kur ten kažkada jau atvažiavęs ir tu matai, kad jau gyvena pas tave kažkokie veikėjai, tada atsisukinėji atgal. Tai vėlu, reikia praktiškai, proaktyviai reikia dar telefoną matyt ir kad dar pranešimą atsiųstų. Taip, taip, taip, taip. Turi būt. Jo, tas jo, jo. Fiksuojamas tai tas jo svarbu. Tai ten yra įvairių įvairių niuansų, bet tiesiog aš, kaip minėjau, tas tas vat trapumas yra ir galbūt tos labai būtinybės didelės nėra, nes buvo planuotas trijų deficitas 1,3. Net jeigu mes krašto apsaugą skirsim 5,5, tai jau praeitais metais apie link keturių, tai nu, grubiai tariant, mes apie 3% deficitą tiktais būtum tu tu tu turi profesionaliai galima į 3% deficito ribą įtilpti netgi nekėlę mokesčių.
Tai va, čia yra toks mūsų, sakykim, naujas suvokimas ir mes galim tą išsakyt išskirtinumą Baltijos šalyse, kad mes vat galima dėka savo ekonomikos augimo išsisukti, reiškia, nekeldami mokesčių. Tai vat čia vat ir klausimas, nu, man nekilnojamo turto mokestis nemažai čia kalbėtoj ir aš pats esu daug kalbėjęs ir rašęs apie tai. Mano supratimu, yra labai daug triukšmo dėl nieko. Nu taip, ta prasme, dėl net ne tai, kad dėl nieko, bet jisai iš principo labai daug nepakeis žmonių. Galbūt kažkiek tai tas įvyks perskirstymas pinigų iš, sakykim, jeigu anksčiau tą nekilnojamo turto mokėjo daugiau mažesnė dalis žmonių, nu tai dabar po mažiau, bet visi, nes tas procentas procent jisai pasiskirsto visai vertei, sakykim, tai mokestinei, bet jos yra pakankamai nedidelės. Aišku, ta mokestinė vertė augs. Kaip tik perskaičioja šiemet nuo nuo 26 metų jinai augs, jinai didės ir didės ir nekilnojama turtuma, bet vis tiek bent jau artimiausiu metu aš ne jeigu ir įvestos pakeitimus, nematau ten didelės tragedijos ir nematau ten didelių kažkokių tai pokyčių, kad žmonių gyvenime kažkas dėl to stipriai pasikeistų arba dėl to nekilnojamo turto kainos pradėtų a ten mažėti ar ar nuomos pradėtų didėti, ta prasme, dėl to manau, kad tas neturės įdėt. Bet GPM, gyventojų pajamų mokestis ir ypatingai jeigu kai yra kalba apie tuos pačius 36%, tai skamba skamba kaip tikrai e keičiantis žaidimo sąlygas ir ir žmonėm tada jau ir žmonėm ir ir ne tik žmonėm ir apskritai verslam ir ir ypatingai daug pastaruoju metu gi yra ir tų pačių laisvai samdančių a specialistų, kurie kurie dirba pagal individualias veiklas.
Va, tas man atrodo gali daug daugiau žibolo įpilt. Tai ne bėgio abionas NT, tai labiau toksai aš apskritai siūliau jį vadint tiesiog infrastruktūros mokesčiu, nes jis ten keliolis met. Bet man sako tada žmonės, kad toks jau yra, negalima taip vadint, yra infrastruktūra, jau yra verslas mok gyventojų infrastruktūros mokestį, palaikymo, va, palaikymo, infrastruktūros palaikymo, va taip pavadintum, niekas ten net ir net dėmesio neatkreipėtum, nes tes tos sumos, kur gal ir žmonės geriau suprastų, kad už ką aš moku, nes man atrodo va čia dar įsiterpia į tai, kad tiesiog natūraliai valstybė yra per bėdna, kad galėtų atliepti išaugusį žmonių komforto lygį. Mūsų pajamos kaip žmonių, kaip kaip piliečių yra taip stipriai paaugusios, o valstybės resursai nėra taip stipriai paaugę ir valstybė tiesiog nespėja. Labai akivaizdus pavyzdys poliklinikos. Taip, kas iš vilniečių, kauniečių pas sakykim vidutinio ir ir aukštesnių pajamų eina į poliplingą? Beveik niekas. Visi eina į privačias įstaigas. E, viešasis transportas lygiai tas pats, ta prasme, visi važinėja su savo automobiliais. Turiu omeny, kad viešojo sektoriaus paslaugom vis mažiau ir mažiau naudojamasi, nes viešasis sektorius nespėja kokybiniu lygiu suteikti kokybiškų paslaugų tiesiog. O, o tas, man atrodo, yra koreliuoja su tuo, kiek, kiek jie turi resursų finansinių. Tai taip, aš čia jau šiuo atveju sutinku, ne su kuo sutinku, bet čia tikrai pilnai sutinku, tik sakau, kad va tas visas visa komunikacija yra nu dvejetas realiai, grubiai tariant, nu kaip tu, nes pavadinimas NT mokestis tai va žmogus kaip ir sako jis toksai personalizuotas, reiškia aš stačiau, aš turiu vis tiek įsivydytą turtą ten žinai vis nu tai su žmonės ir dabar sako tavo tavo reiškia turto to mokestis jeigu tu pasakai infrastruktūros palaikymo, tai tai yra aha reiškia man investuos kažką ką nors ten neaišku, kai bus investuos, reiškia, visi kažkokį aplinką vis tiek gerėja šiaip stipriai ir ne tik visuose miestuose. Infrastruktūra Lietuvoj tai yra šiaip nu pasaka tikrai čia praktiškai mes jau prisivję esam daugeliu atvejų netgi ir aplenkę Vakarų Europą ir ir iš esmės nu tai tai žmonės žymiai mieliau mokėtų tai tiesiog vat aš sakau tas psichologinis ir ta žmonės jau dalis supyksij jau kad ir ten kelis de eurų nes pykčio daug dabar nemato sumų ten sumų ne nebus daug tiesiog žmonės vat kdo pykčio pats principas man atrodo žmonės pykdo kad jie nu ir jų dažniausias argumentas yra tai kad kodėl mane apmokestina už tą turtą, kurį aš įsigyjau, už pinigus, nuo kurių jau aš susimokėjau mokesčius.
Taip. Ir antrą kart mane dabar apmokestina ir vat, kad jie ne, jiem nesvarbu ten 10 ar ten kiek eurų jiem pats principas, kodėl vat neteisybės jausmas toks yra pas žmones ir nesaugumo gal šiek šioks toks, nes vis tiek jeigu tarkim gerai dabar kok ekonomika gera, kol turi pajamų pavyzdžiui netenki pajamų ir dar ten mokestis kažkokius drąsinius čia mokėt. Bet va tas GPM grįžtant, jeigu taip trup, nes jau labai įspas priešingas daugeliui ai, čia mokės kažkas kiti, reiškia, čia manęs neliečia, pasižiūri, bet jie ne neįvertina žmonės, kad visas pajamas sumos ir ir kol kas tų išimčių yra santykinai nedaug. Jeigu tu parduodi, pavyzdžiui, būstą arba jeigu tu esi menininkas, sukuri kažkokį produktą, tai tu gali, pavyzdžiui, kurt 10 metų, ane, parduoti kažkokią ar knygą išleist, ar kažkokį ten kūrinį ar kažką, ar sportininkas, tai tu, reiškia, gauni daug pajamų tais metais ir gauni ten, tarkim, gali šus tūstančių. Tai pagal tą dabartinę sistemą tu esi labai turtingas žmogus ir tau tu patenki į tą aukščiausią kartelę, tau 30% pritaikomai ten virš tam tikros ribos. O o prieš tai, kad ten penkis metus gal išvis jokių pajamų negavai. Tai va, čia yra tas tas dalykas toks šiek tiek, nes nu čia gi nėra visų gyvenimo pajamų apmokestimai, čia yra tiktais tų, kuriuos gavai per metus, vienerius metus. Taip pat ypatingai iššūkių gali kilti e asmenims, kurie parduoda savo, tarkim, įmonę. Tai geriau tada dividend, nes jeigu parduosi įmonę, tu vėlgi gausi labai daug pajamų. Taigi, kai būna ten milijonai dažniausiai jau. Ir tada vėlgi nuo tų milijonų tu reiškia turi vos ne trečdalį atiduoti, žinai, e mokesčiams. Tai vat klausimas kaip bus, ar ar tų daugiau išimčių, jeigu daugės, tada irgi nelabai kaip ir logiška, nes lygtai buvo toks horizontalus to teisingumo. Čia prie Trumpo varianto tada prieisim. Jo, jo, jo. Nes tada tas mokė įvedėm, bet aplipdom išimtim ir kaip ir nebetenka pras. Tada tada labai blogai, nes tada gausis, kad vos ne tiktais tie, kur individuali veikla ir ir ir dirbantieji, reiškia, viską sumokės. Nu kaip dažnai tinka, o ten visi kiti, reiškia, oi ne, aš nemokėsiu.
Tai aš tai dėl šito apskritai dėl tų progresinių tarifų maksimum, maksimum kiek gali būt tarifų apskritai tokiai valstybėj kaip Lietuva yra du. Maksimum. Čia maksimum geriausia vienas. Nu gerai, gali būt du, bet du. Airija, pavyzdžiui, turi du. Mhm. Va, labai ir turi progresimą labai didžiulį mokesčių. Kam tų tarifų ten tr keturis iš siūlė, nu kam reikia, visa sistema komplikuojasi ir žmonės pykdo pyko. Jisai mato, kad čia iš kažkur jau kažkokius metus iššoko, jisai jau mokės, jeigu žmogus ten kokį, tarkim, parduos turtą neišlaikęs tam tikro laiko, tai jam VMI atsiųs tokį paskaičiavimą, jam plaukai pasistos spiest. Mes čia su kolegom ir kalbėjom, kad irgi santykinai gali pristabdyti ir tą pačią nekilnojamo turto rinką būtent dėl to, kad, nu, žmonės gal ir norės parduot, bet kai pasiskaičiuos, kiek jam reikės po to susimokėt mokesčių, jisai sakys: "Tai gal aš palauksiu". Taip ir ir bendrai ir verslų dinamika, ko gero, su sulėtėsnis sakys: "Ei, čia klausyk, aš parduosiu čia tapsiu turtingas vienerius metus labai stipriai už ten viso gyvenimo gal trių sakūriau, ten įmonė ten dirbau ir taip toliau ten dienom naktim. Tai tas sakys: "Aš tada kažkaip kitaip įsidėliosiu ten kitaip išsiimsiu." Tai neskatina pačio proceso, nes tada tiesiog geriau apsimoka, labiau vos neapsimoka arba tas pats gaunasi nieko nedaryt negu daryt ir ir susimokėt ir gauna, atsiduri tam pačiam taške. Geras labai darbuotojas yra, geras pardavėjas, ane? Nu, yra ir premija, pavyzdžiui, išmoka, ane, ir reiškia tau gera žinia, išmokėjom premiją, bloga žinia, kad tu pateksi, reiškia, nes tu prieš tai ne nebvai patikęs, nes, nu, ten, tarkim, geri, bet bet vat super šiais metais vat padarei, reiškia, bet tau visą tą pervirši, tarkim, tau šniau kokie 32%, žinai, nes žmogus ten negavo prieš tai metus, tik tuos metus gavo. Tai va tokių situacijų bus labai daug ir vat, kad žmonės galvoja, kad va čia manęs nelies, taip, dalies aišku nelies n mažos dalies, bet dalies kur galvoja, kad nelies, palies. E tai palies ir man atrodo va čia šitoj vietoj mažiau yra žmonės tą kaip pasakyt supranta ir ir galbūt mažiau gilinasi ir ir man šita vieta atrodo jinai e daug pavojingesnė ekonomikai negu negu negu tokie kaip NT mokesčiai.
E truputėlį apie infliaciją pakalbėkim. Ar galima teikt, kad mes ją suvaldėm tą visą, sakykim, mes nevaldom, a, Europos centrinis bankas valdo už mus suval už mus, už mus. Nu kaip, aš sakyčiau, kad čia yra tyla prieš audrą dar tokia audrelė, audrelė jinai nebus tokia didelė, nes matot, kas dabar vyksta dabar. A reiškia nemažą dalį infliaciją daro pinigų kiekio, reiškia, didinimas, nes nu kaip yra prekių kiekis, pinigų kiekis ir pinigų kaip sukasi viskas greitai. Tai tai dabar mus kažkiek pristabdė ten geopolitika, pristabdė atdo Trumas, taip toliau. Bet jeigu čia va Trumas atsitrauks geopolitinė situacija, įvaizduokit va tai ką tarkim realiai Ukrainoj kažkokia kitaip įvyksta tarkim, nu kad ir vat šių metų ten antroj pusėj ar vasarą ar kažkada kažkada gal ir artimiausiu metu gal jau būti atsiranda vėl vėl vilčių kažkokių, tai reiškia nurimsta tie geobitiniai neneramumai. O Lietuvoj pinigų kiekio augimas yra dviženklis 12-1% metinis dėl to, kad a paskolų portfeliai auga. E, gyventojams apie 12%, verslam 15. Gaunam Europos Sąjungos paramos begalę investuojam į krašto apsaugą ir taip toliau. Turime dar Lietuvoj papildomai teigiamą užsienio prekybos balansą. Tai čia irgi toksai dar dar papildomai pinigų. Trampas pavydė. Ne, negalim sakyt Trampo. Jo, jo, nes jisai gali Lietuvai specialų, žinai, tarybą. Dėl to aš juokauju. Tai va, tai realiai pinigų kiekis auga stipriai. Tai spaudimas potencialiai infliacijai yra didelis ir jisai didės. Ir netgi bendrai, jeigu pažiūrėsim, pažiūrėsime lūkesčiai, ko tikisi rinkos bendrai apie eurozoną, irgi panašios tendencijos, šiek tiek ne tokios ekstremalios kaip Lietuvoj, kad palūkanos bus mažinamos. Šių metų pabaigoj jau riboras turėtų pasiekt maždaug 1,6 procent, bet nuo jau kitų praktiškai šių metų galėjau, nuo kitų metų pradžioj jau pradėt kilti ir kitų metų gale dabar lukasis yra 2 su 5 jau vėl reiškia po biškį viršų. Jo jo, bet bet bendra tendencija reiškia, kad mes žemyn smengam ir tada dugnas jau šių metų gale toks pakankamai tokiam vidutiniam lygy ir tada vėl į viršų. Tai tai nu tas pinigų šliukšnėjimas vokiečiai gi trilijonai įmes ekonomiką. Tai pinigų kiekis, jeigu didėja, tai vis tiek jisai nuguls kažkaip ir į būsto kainas ir ir infliaciją, ta prasme. Tai nu nebent visi labai sustabdys tą judėjimą, nebent visi kiš po pagalvę, bet kad kištų, tai kaip sakiau, nu turėtų būt dar du trampai kokie turi ateit. Ar kažkas atstikt turėtų tokio blogo labai. Mhm. Tai galim tikėtis, kad tikėtina, kad infliacija daugiau ar mažiau kažkiek s, nes dabar nu matyt 34% man atrodo šią metam jinai gali dabar dar sumažėt šiek tiek laikinai, nes naftos va kaina pakrito irgi dėl Trampo to paties, reiškia, to trumpalaikis efektas, bet tas ilgalaikis pinigų spausdinimas, jisai vis didės. E, spausdinimas, sakau, didėjimo kiekių nieks ten taip net nespausdina, kaip sako. Ir ir iš esmės manau, kad tas spaudimas visgi jisai jisai jisai bus. Tai mes galime tikėtis ir Lietuvoj, kad dabar yra 3,6 maždaug procent, reiškia, nukris galbūt iki trijų, gal net iki dviejų metų gale vėl link 3 keturių. Kitais metais a gali būt vėl keturi penki netgi žinokit. Nu čia taip neformaliai. Taip, gal mes mažiau tiek prognozuojam, bet žiūrint tendencijas vidur prognozių vidurkia jie įvertina ir tuos nebrėžtumus, trampą, geopolitiką, kaip minėjau, jeigu va tie išsispręstų, tada viskas kils į viršų daugiau. E, ir dar vienas pabaigai klausimas, a, kaip čia taip yra? Galbūt yra kažkoks specialistų paaiškinimas. Lietuva man taip žiūrint iš šono atrodo kaip tokie lietuviai apskritai patys kaip sakykim žmonės tokie kaip unikali valstybė tuo atveju, kad kas nesvarbu kas bebūtų, nesvarbu kas bevyktų, vis tiek lūkesčiai ir tas, sakykim pozityvas žiūrint į ateitį tie, sakykim, jeigu vat vertinant ir kalbant apie tą lūkesčių indeksą, lietuvių visą laiką jisai pastoviai labai pozityvus. Kaip tą paaiškinti ir kodėl taip yra? Gal tokie didesni ciklai, sakyčiau, nes mes buvom tokioj tikrai depresinėj duobėj nuo 2008 metų praktiškai gal net iki kokų 14 ten vos ne su eururo įvedimu su su sutapo, kai mes tikrai neišnaudojom potencialo irgi buvo rašo nykstanti Lietuva, buvo demografinė situacija prasta ir ten ekonomikos augimas mes taip pirmaujam. Aš išvis su Baltarusija, vos ne ten buvo vienu pora metų buvo Baltarusijoj BVP didesnis negu Lietuvoj. Jo jo. Jo jo. 11 12 metais. Jo. Viskas. Bet šiai dienai tai man atrodo trožnė Lietuva pagal gyventojų skaičių, bet bendras BVP sukuriamas yra, jeigu neklystu, netgi Lietuvos didesnis. Gali būt gal ir jo ne dabar ten visai užsiskiria tos tos. Mes mes nu į kosmosą įskridom nuo nuo 14 metų jau netgi lyginant su Latvija, Estija, bet Baltarusija, matote, jie dabar pavažiavo dar žemyn labai stipriai. Taigi čia dar baltarusų dalis dirba pas ten jų, pavyzdžiui, IT sektorius sukurta pritinė vertė buvo kokius du kartus, 2 su puse didesnė negu Lietuvoj bendra, o dabar yra mažesnė netgi negu mūsų, nors šalis didesnė tris kartus. Tai va pagal tą sektorią aplenkė, pagal kitus irgi ko gero panašius ir BVP bus jau mūsų ir jų kaip ir tas suminis BVP jisai yra labai panašus. Netgi man atrodo kažkada tai Lietuva pralenkia. Tai jeigu ten 9,6 čia 2,8 milijono, nu tai tai reiškias per tiek nuos 3 su puse karto lietuvis, vienas lietuvis sukuria daugiau BVP negu vienas Baltarusis. Tiesiog mes susiturbinom tai ir tas tas ciklas toksai vat teigiamas jisai jisai tęsiasi. Aišku, klausimas, kiek jisai, kiek, nu, ar jisai čia labai visą laiką tęsis ar ką, bet kol kas vat ką mes matome ir ir iš savo pusės, ir iš bankų pusės, tai tikrai to aktyvumo yra daug, pakankamai daug ir to to noro investuoti yra nemažai ir tų pinigų vat vietos kapital labai padeda, kad užsipildo. Ir kalbant apie nekilnojamų turto, netgi projektus irgi vietinis kapitalas pakankamai daug investuoja. Tai tai čia tik tik reikia džiaugtis ir ir ir sakykim na tikėtis, kad čia kažko labai kažkas mums ne nepagadins iš šono, nes tos pačios ir nekilnojamo turto kainos vat atrodo, kad lyg ir jau statistiškai fiksuojama, kad pirminė rinka vystytoja jau atrodo jau sako, kad kelia kainas. Tas labiau, aš taip sakyčiau, statistiškai jos kyla, bet bet realiai tai tiesiog dingsta akcijos, dingsta specialūs pasiūlymai ir taip gaunasi, kad jos tiesiog tiesiog a kyla statistiškai, bet tendencija yra aiški. Tendencija yra į tą kainų judėjimą viršų. Jeigu jeigu sandorių skaičius, kuris yra tikrai smarkiai pagausėjęs, a, jisai nestos, tai tai tos nekilnojamo turto kainos, jos, j jos jos tikėtina, kad lips lips į viršų. Tai tendencija yra tokia bazdinis jo scenarijus ir kaip minėjau, bet kaip minėjau, labai priklausys nuo nuo Amerikos ir nuo nuo Rusijos, nuo veiksmų ir nu bendrai Ukrainos. Tai tai kaip minėjau, jeigu va ten tarkim tos rizikos prapultų, tai manau, kad ir dviženkliai galim pamatyt kilimą. A kai pinigų kiekis panašiai auga, jeigu ten tęsis, tai tai gali būt ten ir kažkokios t stagnaciniai laikotarpiai vėl atsirasti, bet tas va viduriukas tai va taip ko gero toks nuosaikus nuosaikus kilimas. Bet labiau sakyčiau dabar stebint tiek Rusijos, tiek JAV veiksmus ir ir nu Rusija tokia biškį kampą jau tampa įspausta, Trumpas atsitrukinėja, tai labiau link 10% dabar kol kas taip judėsi, manau. Mhmž.
Nu, aš tai pastebėjau bent jau iš savo kasdienybės, kad tą prestižinį, brangesnį nekilnojamą turtą perkantys, jiems labiau tas, sakykim, mažiau lemia, e, palūkanų normą, nes dažnai neišskolintų pinigų perkamas toks nekilnojamas turtas. Labiau tas geopolitinis neapibrėžtumas turi įtakos. A kas liečia, sakykim, tuos, kurie perka pigesnį būstą arba, sakykim, pagrindinį būstą savo namus, tai jiem labiau lemia tas vat skolinimosi sąlygos, a, palūkanos, o ne tas geopolitinis apibrėžtumas. Nes kaip vienas klientas sakė, tai ar dviejų kambarių bute gyvensiu, ar trijų kambarių bute gyvensiu. E, situacijos tai nekeičia. Tai jeigu man gimė vaikas, tai aš nu turiu tiesiog iš vieno buto eiti į kitą ir ir čia šitoj vietoj man svarbiau yra kiek reikės bankui mokėt, o ne jo, tai tokių vidutiniu laikotarpiu, kadangi vis tiek riboras, kaip minėjau, tikėtina mažėsi iki metų pabaigos ir maržos yra pakritę pakankamai stipriai. Dabar buvo vidurkis netgi Lietuvoj 2,3 2,4, dabar yra 1,5 mediana. Vat kaip tik buvo statistika naujausia, netgi šiek tiek mažiau 14 kažkiek, tai 149 t 15. A tai tai bendra bendra reiškia paskolos reiškia bendra palūkana tik gali būt, kad jinai metų pabaigoje nukris iki 3%. Tai jau tai paskatins. A atlyginimai toliau kyla stipriai. Infliacija irgi vidutiniu laikotarpiu, kaip minėjau, jinai gali dar sumažėt prieš pakildama. Tai vat šių metų ypač antra pusė vat ruduo, jeigu nurims to tos rizikos, jeigu nurims išorinės, gali būti toks sakykim pykas. Po to gal vėl truputį vės, nes palūkonų vėl pradės kalbėt apie didinimą. A ko gero jau jau ten tie mokesčiai mokesčių pakeitimai įsigalios nuo kitų metų. Tai tai ko gero vat gal šiek tiek ir bet vat dabar galim užb užburb į viršų bangelę labiau tikėtina pas. Jo. Bang gerai.
E, pats Žigimantai pasakojot, kad tenka su keliaut karts nuo karto su dviračiais. Ar ar tuo metu saugo kas nors namus? Ar ar turit a pasiruošę kažką namam? Namų saugumui? Negaliu tai sakyt. Link kur aš vedu, mes turim laidos rėmėją Xiaomi namų saugos sistemas ir ir ir būtent šį produktą noriu pristatyti trumpai. Tai yra lauko ir vidaus kameros, kurios užtikrina jūsų namų saugumą su puikia vaizdo kokybe tiek dieną, tiek naktį. Yra ir aplikacija, programėlė telefone, ką vat kalbėjom, kad matytumėm, kas yra aktualu, kad kad praneštų, kada kas nors vyksta ir galėtumėm pažiūrėti iš bet kurios vietos, taip pat valdyti ir atsisukti ir ir ir panašiai. Tai tai mūsų šios dienos laidos rėmėjas Xiaomi, kuris pristato šį šį produktą. Tai tai išlaikysim ir paslaptyje ir ir Žigimanto kelionių niuansus ir ir ir tikėkimės, kad ir Lietuvoj, aš manau, kad žmonėm tas irgi yra aktualu, ypatingai vasaros metu, kai yra atostogaujama ir išvykstama ilgesniam laikotarpiui. O šiandien tai ką, noriu padėkoti. Ačiū, kad atvykot į svečius. Žigimantas Mauricas pas mus buvo Luminor banko ekonomistas. Ačiū už įžvalgas ir ką sakau, ne viso gero, sakau, geros vasaros ir iki, iki iki viso geriausio. M.